senovė

senóvė sf. (1) 1. Q23,600, N, K, M, LsB352, Rtr seni laikai: Galėsi papasakoti, ką tu žinai apei senóvės laikus Žgč. Senóvės daiktų nėr ko gedaut Vdk. Lietuviai senóvę gerbia Rūd. Jau mes, senóvės žmonys, kaip radom, teip paliksim Nmk. Kūlė, arė, akėjo, mėšlą kratė senóvės žmonės Rd. Senóvės žmonys taupė, dideliai taupiai gyveno Nv. Keičias mados, dabar vėl pareis senóvės Skr. Tai gal i daba yra senóvės stogų vienas kitas par žmonis Mšk. Senóvės ežias daba išdraskė Grz. Jūs gi laikotės senóvės LKT292(PnmR). Šitie senóvės kelmai jum papasakos Grv. Čia Platelių senóvės kapai Plt. Senóvės ar medžias – drūtesnis, ar žmogus – tvirtesnis Kpr. Mes pasigiedam senovės giesmes NS721. Buvo du būru, senóvės pasaka sako K.Donel. Senovė[je] niekas nedevė tų mokslų Akm. Senóvė[je] buvo sunkus gyvenimas LKT115(Stl). Visą malinį senóvė[je] liuob su girnoms malti Šv. Linus kuldavo senóvė[je] po tas jaujas Varn. Pasakojama, kad senovėj velnias regiamai vaikščiojo po žmonių namus LTR(Klp). Senovėje, sako, ir gyvuliai kalbėję VoK131. Užmirškiat vis tai, kas senovė[je] atsitiko M.Valanč. Kur ta senovė, brangi atminimais? Mair. Labai daug visko mokėjo iš senóvės Klvr. Mes čia gyvenam iš senų senóvės Prn. Ka iš senóvės pripratę, kitaip nemokam LKT104(Pd). Iš senóvės yra mano baronai palikę J. Nuo senóvės dainos J. Gieda čia nuog senóvių, senų čėsų Dv. Nuog senų senóvės tam šulny geras vanduo Bgs. Lietuvių kalboje yra daug žodžių, paveldėtų iš indoeuropiečių senovės MLTEII313. Šilelio istorija atkuriama nuo pat žilos senovės rš. Visos tarmės išdygo iš tos pačios lietuviškos (senovių senovėje) kalbos Jn. Senų senovėje buvę kitaip J.Jabl. Senovių senovė[je] lotynų kalba viena ir ta pačia su lietuvių kalba buvo S.Dauk. Tuomet karalius, paėmęs senų senovės knygas, pradėjo ieškoti sklepo su arkliu MPs. Taip senų senų senóvė[je] žmonys nėkaip nebatsikratė tais velniais Tl. Tu esi juk mūsų tėvas, iš senovės tas yra tavo vardas srš. Iš tos seniausiosės senovės išėjusi yra tiesa Dievo MTpraefatioXIII. ^ Senovėj mėnuo (prakiuręs drabužis) Ad. ║ senesnis, ankstesnis laikas: Mes nuo senovės pažįstami Rmš. Šitas žiedas mano da iš senų senóvės, jaunų dienų Kp. Iš senóvės yra keli rubliai, atiduos Krš. Jonas susimylėjo ir paleido kareivį, savo senovės draugą BsPIII28. Po trijų dienų faraonas sugrąžins tavi į senovės vietą S.Stan. [Mūro bažnyčią] papuošė penkiais altoriais, iš senovės bažnyčios parkeltais M.Valanč. ║ seniau buvęs, nuo seno įprastas gyvenimo būdas: Tokių kaimų buvo, kad ilgai laikėsis ta senóvė: atsimenu dūminę grinčią Krn. 2. senatvė: Ne tokios senóvės tesu dar Kv. 3. seniai tręštas laukas: Kol' čia neaugs avižos – juk čia visur senóvė Pls. Ten kitą kartą buvo tuščia: pievos, senóvė Žg. Tėvas sako sūnui: – Sėk į senóvės lauką Ar. 4. senos santaupos: Senóvę baigiam Vlkv.

◊ po senóvei (senóvės; N) kaip anksčiau, seniau: Mes gyvenam po senóvei Kv. Pas mus viskas po senóvei Kt. Da mes seniejai šnekam daugiau po senóvės (tarmiškai) Stl. Tuoj viskas ir atsimainę po senovei Sln. Einant man iš po kojų po senovei vyturėliai pabaidinti kilo V.Piet. Juk dienas eisim po senovės Žem. Pulkas meldė, idant Pilotas darytų po senovės BPI380.